logopedės darbas

Aprašymas
Kategorija: Nuotolinis ugdymas
Peržiūros: 1605
Įgyvendinant nuotolinį ugdymą, nenutrūks ir logopedės darbas su vaikais,
turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Labai svarbus bendradarbiavimas su
šeima, tad logopedė lauks tėvelių atgalinio ryšio apie įgyvendintą ugdymo turinį
Facebook grupėse, Facebook Messenger, el.paštu.
Lavinant vaiko kalbėjimą, svarbu atsižvelgti į keletą kalbos komponentų:
 artikuliacinio aparato lavinimą;
 foneminės klausos ugdymą;
 garsų tarimą;
 žodyno turtinimą;
 gramatinę kalbos sandarą;
 rišlaus pasakojimo įgūdžius.
7 žingsniai,kaip užauginti savarankišką vaiką
 
straipsnis iš ,,TAVOVAIKAS.LT’’
 
Vaiko savarankiškumo ugdymas yra procesas, kuris tęsiasi gana ilgai. Jau dvejų
metų vaikai sako „Aš pats“. Kaip reaguoti tėvams, kad vaikas išnaudotų savo galimybes ir
augtų savimi pasitikinčiu, savarankišku, nesėkmių nebijančiu žmogumi? Jūsų dėmesiui –
7 žingsniai, kaip užauginti savarankišką vaiką.
1 PASITIKĖK MANIMI
Padrąsinimas („Pabandyk dar kartą, kad pasisektų“) visada yra geriau nei kritika
(„Sakiau, kad nepavyks, tu per mažas“) arba priekaištai („Kokias nesąmones čia darai?“),
arba nuvertinimas („Duok, aš padarysiu, bus greičiau“). Pasitikėjimą vaiko jėgomis menkina
ir perdėta globa, kai už vaiką atliekama tai, ką jis pats gali. „Man nepavyks“, – deja, bet šią
frazę išmokę būna jau visai maži vaikai. Tuo tarpu vaikai turėtų jaustis panašiai taip: „Mano
tėvai pasitiki mano jėgomis ir manimi. Jie mane myli tokį, koks esu“. Tokia nuostata leidžia
sukurti tvirtus tarpusavio santykius, kurie padeda vaikui įveikti nesėkmes, pasitikėti savo
jėgomis ir susidoroti su nesėkmėmis, klaidomis, nusivylimais.
2 NEPASIDUOSIU
Tėvams ne visada yra lengva suprasti, tačiau tai yra neginčijamas faktas: augdami
vaikai susidurs su neigiamomis emocijomis. Visos emocijos yra legalios ir gali būti
išreikštos, o tėvų – priimtos: ir džiaugsmas, ir pyktis, ir baimė, ir laimė. Vaikai yra socialios
būtybės, todėl savąjį „aš“ atranda bendraudami su kitais vaikais. Ikimokyklinio amžiaus
vaikai patiria ne vieną konfliktą su bendraamžiais, o tai sukelia stiprių emocijų. Vaikai turi
išmokti priimti šias savo emocijas, o tai gali būti sunku, jei tėvai jų nepripažįsta („Neverk, tu
jau didelis“) arba net baudžia už jas. 
Kai vaikai ginčijasi, gali atrodyti, kad jiems svarbiausia, kas laimės ir kas pradėjo
ginčą. Tačiau ne tai svarbiausia. Iš tiesų jie tuo metu mokosi daug svarbesnių dalykų: „Ko aš
noriu?“, „Ko nori jis?“, „Kaip man pasakyti/padaryti, kad jis suprastų, ko noriu aš?“. Būtent
todėl vaikai gali įsijautę aiškinti, kodėl jiems reikia ne geltono, o būtent raudono guminuko.
Vaikai turi mokytis spręsti savo konfliktus patys. Ir tai jiems puikiai pavyksta. Nors jų
teisingumo supratimas ir sprendimai ne visada patinka suaugusiesiems.
3 LAIMĖSIU
Vaikas turi patirti sėkmę – statydamas sniego senį besmegenį, išmokęs važiuoti
dviračiu ar riedlente, iškepęs pirmą savo pyragą ir pan. Vaikams reikia patirčių, kuriose jie
patirtų sėkmę. Todėl tėvų užduotis – parinkti vaikui tokius žaislus, žaidimus ir veiklas,
kurios atitiktų jų raidą ir amžių. Tėvų užduotis vaikui žaidžiant ar kuriant yra labai subtili –
būti netoliese ir padėti tik tada, kai pagalbos paprašoma ir akivaizdu, kad jos reikia.
Manoma, kad geriausiai vaikus motyvuoja sėkmė, kai jie padaro tai, kas šiek tiek viršija jų
gebėjimus. Atkreipkite dėmesį – šiek tiek! Jeigu vaikui siūlysime žaidimus ar žaislus,
veiklas, kurioms jis dar gerokai per mažas, vaikas patirs nusivylimą, nes be tėvų pagalbos
negalės pasiekti rezultato. Vaikas nepatirs džiaugsmo, kad viską pasiekė savo jėgomis, kad
jis gali.
4 LEISK NUSPRĘSTI PAČIAM
Smegenų tyrimai rodo, kad smalsumas ir su tuo susijęs laimės, džiaugsmo pojūtis
sužadina vaiko motyvaciją. Kuo daugiau vaikai patiria atradimo džiaugsmo ir turi erdvės
savarankiškiems sprendimams, tuo daugiau jie turi entuziazmo ir motyvacijos. Tai reiškia,
kad vaikai norės įveikti naujas užduotis ir susikaups jas atlikdami. Tam, kad vaikai išlaikytų
susidomėjimą veikla, jiems reikia autonomijos.
5 NORIU BŪTI TARP VAIKŲ
Kad vaikas taptų savarankiškas, jam reikia kontaktų su skirtingo amžiaus vaikais.
Būdamas ir bendraudamas su kitais, vaikas įsivertina save, kur jis yra dabar: „Kokios yra
mano stiprybės?“, „Kur man reikia pasitempti?“ Be abejo, vaikas patirs, kad, galbūt, tarp
bendraamžių yra greitesnių, stipresnių, tai neišvengiama. Toks vaikų tarpusavio įsivertinimas
neretai jiems patiems yra svarbesnis, negu suaugusiųjų įvertinimas. Vaikų būryje vaikas
tiesiogiai, o ne iš knygų ar tėvų pasakojimų, sužino, kas yra solidarumas, užuojauta,
atsakomybė, paslaugumas, sąžiningumas.
6 ISTORIJŲ PASAKOJIMAS
Savarankiškumas yra glaudžiai susijęs su gebėjimu aiškiai ir suprantamai reikšti
mintis. Vaikai, kurių kalbiniai įgūdžiai yra geri, lengviau užmezga kontaktus su kitais ir tai
stiprina jų pasitikėjimą savimi bei socialinius įgūdžius. Tėvų užduotis – ne tik skatinti vaikus
pasakoti, bet ir išmokti jų klausyti! Pasakodamas vaikas jam svarbius įvykius ir detales
išreiškia žodžiais. Kiekviena papasakota istorija vaikui yra dar vienas būdas pažinti save,
savo draugus ir aplinką. O tai ir padeda vaikui tapti nepriklausoma bei savarankiška
asmenybe.
7 NORIU ŽAISTI
Vaikai, kurie turi galimybę ilgai netrukdomi žaisti, yra savarankiškesni už tuos, kurie
nuo mažų dienų panirę tik į telefonus, planšetes arba tuos, kurie nuo gimimo lanko penkis
būrelius ir yra nuolat kryptingai „lavinami“. Svarbiausia ikimokyklinuko veikla yra
žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi bendravimo, priimti sprendimus ir kurti įvairias
strategijas, mokosi spręsti konfliktus, išbando savo talentus ir jiems priimtinu būdu pažįsta
pasaulį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad žaidimai stiprina teigiamą savęs vertinimą ir
gebėjimą veikti.
Nors tėvai neretai nori, kad žaidimai, po kurių namuose lieka netvarka, geriau būtų
žaidžiami vaikų darželyje, mažylių kūrybiškumą skatinančių veiklų neturėtų trūkti ir
namuose. Žaisdami kūrybiškus žaidimus vaikai lavina ne tik fantaziją, bet ir matematikos,
geometrijos (formos, dydžiai, figūros) žinias, mokosi susikaupti ir sutelkti dėmesį
sprendžiant užduotis. Šių įgūdžių vaikai įgyja piešdami, lipdydami, konstruodami įvairius
statinius iš plastelino, LEGO ar LEGO DUPLO kaladėlių. Kuo įvairesnių priemonių
žaidimams vaikams suteikiama, tuo labiau skatinama jų vaizduotė bei kūrybiškumas. Be to,
ar pastebėjote, kad vaikai žaisdami visuomet kalba su savimi? Taip jie lavina savo žodyną ir
mokosi socialinių įgūdžių. 
Svarbiausia, skirti vaikams laiko, kad jei galėtų pasinerti į kūrybišką žaidimą,
nevaržomą mūsų, suaugusiųjų taisyklių. Tik tuomet vaikai išmoksta kurti,
pažinti, įgyvendinti savo drąsiausias ir originaliausias idėjas. Net jei pirmieji mažylio
piešiniai ar LEGO kaladėlių statiniai suaugusiojo akims ir neatrodo meno ir architektūros
šedevrais, kiekvienas jų kūrinys – tai naujas pasiekimas, kuris nusipelno pagyrimo bei
paskatinimo.
Ar mano vaikas savarankiškas? Atsakykite į šiuos klausimus.
Savarankiškas vaikas...
...nedvejoja dėl kiekvienos smulkmenos.
...patyręs nesėkmę išmoksta susitvardyti.
...susikaupia, kai daro kažką svarbaus.
...moka apsispręsti.
... išsako argumentus.
...moka pasijuokti iš savęs.
...gali prisitaikyti ir priimti kompromisą.
... moka paprašyti pagalbos.
... priima paramą.
...prisipažįsta, kad yra neteisus.
... žino, kad gali padaryti ir iš to pasimokyti.
... nelaukia stebuklo, o kelia sau realius tikslus.
... turi mylinčius, kantrius, supratingus ir jo neskubinančius tėvus.
 
 
STRAIPSNIS
 
 
Sekti pasaką prieš miegą taip pat reikia mokėti
Skirti laiko vaikui ir paskaityti istoriją prieš miegą – tai vienas
geriausių būdų sustiprinti emocinį ryšį su vaiku, leidžiantis jam jaustis
saugiai, padedantis užmegzti naudingą pokalbį ir ugdantis mažųjų
samprotavimo, kalbos bei klausymo įgūdžius.
Amerikos pediatrų akademija pabrėžia skaitymo garsiai svarbą visiems
ikimokyklinio amžiaus vaikams, įskaitant ir kūdikius. Siekiant pasaką prieš miegą
paversti linksmu ir naudingu kasdieniu ritualu, tiesiogiai susijusiu su vaiko meile
knygoms ateityje, tėveliai turėtų žinoti kelis praktiškus patarimus.
Leiskite vaikui pasirinkti tai, kas jam aktualu
Visų pirma, vaikų literatūrą vertėtų rinktis pagal amžiaus kategoriją. Tačiau
nereikėtų nuvertinti vaiko interesų – prie skaitymo kartu su suaugusiais pratę
ikimokyklinio amžiaus vaikai geba patys puikiai pasirinkti kūrinį iš namų
bibliotekos, kurio tema jiems įdomi, o iliustracijos traukia akį. Be abejo, tėvai,
žinodami savo vaikų pomėgius, gali tapti geriausiais pagalbininkais renkantis
naujas knygas.
Mažųjų skaitytojų dėmesį gali patraukti klasikiniai, jau kelias vaikų kartas
užauginę kūriniai, tokie kaip H. K. Anderseno pasakos, Astridos Lindgren bei
Tuvės Janson istorijos, A. A. Milno „Pūkuotuko pasaulis“, L. Franko Baumo „Ozo
šalies burtininkas“, Otfrydo Proislerio „Plėšikas Hocenplocas“ ar „Vaiduokliukas“.
Vaikams ypač artimos turėtų būti šiuolaikine Lietuvos vaikų literatūros klasika
tapusios knygos.
Vieni geriausių pavyzdžių – jaukios gamtininko ir rašytojo Selemono
Paltanavičiaus istorijos, pavyzdžiui, „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko
rimto“) ar trumpi ir šmaikštūs vaikų ir suaugusiųjų pamilto, ne vieną apdovanojimą
gavusio dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus pasakojimai apie daiktus,
gyvūnus ir kasdienius reiškinius, pavyzdžiui, „Apie šį bei tą. Trumpos istorijos“.
Kaip išlaikyti vaiko dėmesį?
Vaiko sugebėjimas susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį priklauso tiek nuo jo
amžiaus, tiek nuo individualių būdo savybių, asmenybės. Pasirinkus skaityti pagal
vaiko amžių rekomenduojamas knygas, padidėja šansai ir ilgiau išlaikyti jo
koncentraciją. Skaitantiems kartu su vaiku tėvams taip pat patariama sekti tekstą
pirštu – tokiu būdu ikimokyklinio amžiaus vaikai geriau įsisavina teksto simbolius
– raides – ir supranta ryšį tarp užrašyto teksto ir istorijos.
Jei vaikui, besiklausančiam pasakos, iškyla klausimai, suaugęs turėtų
padaryti pauzę ir į juos atsakyti, kartu padiskutuoti. Svarbu paaiškinti skaitomos
istorijos sąsajas su realiu gyvenimu, vaiko kasdienybe. Knygos dažnai padeda
mažiesiems išreikšti savo mintis ir jausmus, aptarti problemas, jas išspręsti, rasti
atsakymus į rūpimus klausimus.
Skaitydami kartu su vaiku, stabtelėkite įdėmiai apžiūrėti ir aptarti
iliustracijas. Paprašykite vaiko įvardinti, kas jose pavaizduota ir kaip iliustracija
yra susijusi ar papildo istoriją. Nevenkite užduoti ir daugiau klausimų, susijusių su
iliustracijomis ar tekstu – tai skatina samprotauti, lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir
verbalinį mąstymą.
Pavertus skaitymą ritualu – pozityvūs elgesio pokyčiai
Siekdami paversti skaitymą su vaiku kasdieniu šeimos ritualu, šiam
užsiėmimui galite skirti vos penkias minutes per dieną. Tačiau svarbu tai daryti
kasdien. Šis ritualas užtikrina ne tik kokybiškesnį ir ramesnį vaiko nakties miegą,
bet ilgainiui formuoja ir pozityvius elgesio pokyčius – mažina agresiją ir
hiperaktyvumą.
Na, o pats svarbiausias patarimas – linksminkitės kartu su vaiku! Imituokite
ir mėgdžiokite įvairius garsus, kurkite perskaitytų istorijų tęsinius, fantazuokite ir
žaiskite. Kuo daugiau džiaugsmo suteiks knygų skaitymo ritualas prieš miegą, tuo
naudingesnis jis bus visokeriopam vaiko vystymuisi ir šeimos tarpusavio
santykiams.
Straipsnis iš ,,tavo vaikas”
 
 
 
 

REKOMENDACIJOS     

 

 

„Taisyklingo kvėpavimo nauda“

         Vienas esmingiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų–ne tik įveikti ligas, bet ir rasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri neabejotinai yra geros savijautos sąlyga. Ieškoma būdų, kaip saugoti ir stiprinti sveikatą, kaip taisyklingai kvėpuoti, nes taisyklingas kvėpavimas yra geros savijautos šaltinis. Jis padeda vaikui fiziškai vystytis, taisyklingai tarti garsus.

         Vaikai daug laiko praleidžia patalpose, todėl kvėpavimas darosi paviršutinis, deguonies pasisavinimo procesas sutrinka. Kvėpavimo gimnastika skatina sulėtėjusią organizmo veiklą, leidžia pailsėti, nuraminti nervų sistemą, atpalaiduoti tuos galvos smegenų žievės centrus, kurie labiausiai buvo apkrauti. Atliekant kvėpavimo pratimus, į kraują patenka daugiau deguonies, kuris atnaujina organizmo ląsteles, švelniai masažuoja vidaus organus. Pūtimo pratimai būtini kalbiniam kvėpavimui ir oro srovės stiprumui suvokti.

       Pateikiame įvairių žaidimų, kurie sustiprins ir pagerins vaikų kvėpavimą.

Priemonės: stalo teniso kamuoliukas, balionas, žvakė, stiklinė su vandeniu, šiaudelis.

● Teniso kamuoliuko pūtimas vaikščiojant keturiomis: pr.padėtis atsistoti keturiomis, keliai remesi į grindis, priešais guli kamuoliukas. Ropodamas po kambarį pucia tolyn nuo savęs kamuoliuką.

● Kamuoliuko pūtimas dviese: Dviese klūpo rankomis atsirėmę į grindis vienas prieais kitą 0.5 m atstumu. Tarpe guli teniso kamuoliukas.Neatitraukdami plaštakų ir kelių nuo grindų, vaikai kiek įmanydami stengiasi perpūsti kamuoliuką vienas kitam.

● Žvakės užputimas: Suaugęs rankoje laiko degančią žvakę. Vaikas stipriu pūstelėjimu stengiasi ją užgesinti.Jei pavyksta tai padaryti, žvakė vėl uždegama ir atitraukiam per 5-10 cm.

● Baliono pripūtimas: Sėdim turkiškai, nugara tiesi, stengiamasi kuo geriau pripūsti balioną.

● Burbuliavimas. Ypač tinka sergant kvėpavimo ligomis, labai gerai vėdina plaučius. Pastatoma stiklinė su vandeniu, įmerkiamas šiaudelis. Pučiama per šiaudelį taip, kad vanduo burbuliuotų.      

  • Gyvūnų balsų pamėgdžiojimas. Giliai įkkvėpti oro ir ilgai iškvepiant tarti garsus: „Kaip karvytė mykia? – Mūūūū... Kaip avytė bliauna? – Bėėėė... Kaip katytė miaukia? – Miauuuu... Kaip vilkas staugia? – Ūūūū... Kaip bitė dūzgia? – Zzzz...

Kitų garsų mėgdžiojimas: Kaip ošia miškas? - Šššš... Kaip pypsi mašina? – Pypypy... Kaip ošia jūra? – Šššš... Kaip ūžia traukinys? – Tūūūū...

  • Atsistoti laisvai, neįsitempus. Įkvėpti giliai pro nosį, padaryti keliu sekundžių pauzę (2-3 sek.), iškvėpti pro bumą tariant garsą "s". Po to vėl giliai įkvėpti pro nosį ir po pauzės iškvėpti su pertrūkiais tariant "fu fu fu". Kiekvieną kartą ištariant "fu" įtraukti ir atpalaiduoti pilvą. Nekelti pečiu.
  • ,,Nukritusių lapų šneka”. Pedagogas: ,,per nukritusius lapus eina briedis. Jis didelis, sunkus, žingsniuoja lėtai, išdidžiai. Lapai po jo kojomis šnekasi lėtai: ,,šū – šū –šū. Taip jie stebisi, koks jis didelis. Eikimes ir mes visi kaip briedžiai, pasitempia tardami: ,, šū – šū –šū”; Toliau bėga pelytė per lapus. Ji lengva, vikri. Bėga per lapus, o tie džiaugiasi, juo-kiasi ,, šu –šu –šu”. Vabaliukas bėga šiurendamas la-pus ,,ši – ši –ši” . Sušlapę lapai skundžiasi: ,, šliū – šliū”. Vėjelis kedena lapus ant medžių: ,,š –š –š “. Lo-kys užmiego svo urve, nepažadinkime jo: ,,ša-ša-ša”.

                                                                   Paruošė: Kūno kultūros pedagogė E. Slavikė, logopedė B. Germanavičiūtė

 

Kalbą padeda ugdyti:

Kalbėkite su vaiku. Kalbėdamas vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus.

  • Vaikas mokosi kalbėti klausydamas aplinkinių kalbos.
  • Nuolat kalbėkite su vaiku, atkreipkite dėmesį į įvairias detales.
  • Vaikščiodami, važiuodami, dirbdami virtuvėje kuo daugiau bendraukite su vaiku, rodykite, aiškinkite.
  • Iš pasivaikščiojimų parsineškite ką nors: lapą, akmenuką, gėlę, šakelę. Susirinkus visai šeimai vaikas parodys savo radinį, papasakos. Tai svarbi patirtis ir informacija.
  • Išnaudokite kiekvieną progą išmokti naujų žodžių. Tegu tai bus virtuvėje, gatvėje, svečiuose..

Kad vaikų žodžiai skambėtų (patarimai tėvams). Skaitykite vaikams.

  • Psichologai tvirtina, kad skaitymas balsu vaikams yra kaip vitaminas, kaip vakcina nuo šiuolaikinio pasaulio grėsmių, blogų įpročių.
  • Skaityti reikėtų jau pilvukui, o 6 mėn. mažyliui-būtinų būtiniausias.
  • Iki 2 m. mažyliams reikėtų ,,skaityti“ kas dienątrumpai po kelis kartus (knygelės kur nedaug teksto ir daug paveikslėlių).
  • Nuo 2m.vaikui galime skaityti iki 20 min, galime klausti, aptarti veikėjus ir pan.
  • Kai vaikas pradeda skaityti pats būtina skirti laiko atvirkštiniam procesui, kai vaikas skaito-tėvai klauso. Nepamirškite ir tėvų skaitymo vaikams tradicijos.

Žaiskite su vaikais. Žaidimas – prasiblaškymas, laisvumas; neatimama vaiko teisė į laisvę; bendravimo, komunikavimo, saviraiškos priemonė

  • „Kas esi ir ką veiki?“ Užduotis –žaidžiant pavaizduoti pasirinktą daiktą ir apibūdinti jo savybes (kas tai?, ką veikia?)
  • „Daiktai“Užduotis –pastebėti artimiausioje aplinkoje esančių daiktų savybes ir skatinti apibūdinti daiktus (jis stovi mano kambary, rudos spalvos, turi keturias kojas... kas tai?)
  • „Surask“Užduotis –surasti grupėje ar namuose paslėptas geometrines figūras ar nurodytos spalvos daiktus (surasti apvalius daiktus ir pavadint juos )

Mokymas taisyklingai tarti garsus pradedamas nuo taisyklingų artikuliacijos įgūdžių formavimo, Žandikaulio, lūpų, liežuvio judrumą bei lankstumą galima ,,išmankštinti” specialiais pratimais. Parenkami keli judesiai, kurie paruošia artikuliacinį aparatą atitinkamo garso tarimui. Iš pradžių pratimai atliekami lėtai, tas pats pratimas kartojamas 3-5 kartus. Vėliau tempas didinamas, pratimą galima kartoti daugiau kartų.

PARENGIAMIEJI PRATIMAI MOKANT TEISINGAI TARTI GARSUS:

Garsai S, Z: 1.Pučiama vata, malūnėliai, dūdelės, balionai smarkiai atkišus lūpas į priekį; 2.Ilgai tariami garsai o, ū... ;3.Liežuvis „dūdele“. Oras pučiamas į liežuvio vidurį, padarius „dūdelę“; 4.Liežuvis „loveliu“. Lūpos įtemptos plačiai į šalis ir matosi abi dantų eilės. Pučiama į liežuvio vidurį, liežuvį laikant tarp dantų „loveliu“; 5.Lūpos įtemptos į šypseną. Ilgai tariami garsai y, e...; 6.Pakaitomis tariant garsus u, y lūpos tai atkišamos į priekį, tai įtempiamos į šypseną; 7.Liežuvis platus laisvai guli burnoje. Burna pravira; 8.Liežuvio galiukas remiasi į apatinius dantis, o nugarėlė išlenkiama „kalneliu“ (kačiukas išriečia nugarytę); 9.Liežuvis pakaitomis padaromas tai platus, tai kalneliu.

Garsai Š, Ž: 1.Lūpos įtempiamos šypsenai, po to atkišamos plačiai į priekį. 2.Iškišamas platus liežuvis, jis keliamas į viršų ir juo uždengiama viršutinė lūpa; 3.Aplaižoma viršutinė lūpa, pabandome pasiekti nosį, liežuviu „suskaičiuojami“ viršutiniai dantys; 4.Liežuvio galiuku pirmyn-atgal braukomas kietasis ir minkštasis gomurys ( liežuvio namelio „dažymas“); 5.Iškišamas liežuvis irpadaromas „samtelis“; 6.„Pienelio lakimas“, kaip katytė laka.

Garsas C: 1.Pliaukšima liežuviu, spyruokliuojant jis spaudžiamas prie viršutinių dantų; 2.Tariamas garsas t, priekinę liežuvio dalį tvirtai prispaudžiant prie viršutinių dantų ir staigiai pučiama stipri, siaura oro srovė; 3.Tariamas priebalsių junginys pt...pt.., staigiai papučiant orą.

Garsas Č: 1.Pliaukšima liežuviu, pričiulpiant jį prie kietojo gomurio ir staigiai atleidžiant; 2.Spyruokliuojant spaudžiamas liežuvis prie viršutinių dantų bei jų alveolių; 3.Tariamas garsas t, liežuvį stipriai spaudžiant prie viršutinių dantų alveolių ir staigiai pučiant stiprią oro srovę į liežuvio galiuką.

GarsasR: 1.Lavinti apatinį žandikaulį jį pakeliant, nuleidžiant, judinant į šalis pirmyn, atgal; 2.Tyliai, garsiai virpinti lūpas („arkliuko prunkštimas“); 3.Virpinti lūpas iškišus tarp jų platų liežuvį; 4.Aplaižyti liežuviu viršutinius ir apatinius dantis (skaičiuojami dantukai); 5.Pakaitomis padaryti tai siaurą, tai platų liežuvį; 6.Liežuvį pakaitomis atremti tai į viršutinius tai į apatinius dantis; 7.Mėgdžioti kalakutus bl, bl, bl...; 8.Pliaukšėti liežuviu, stengiantis jį kiek galima aukščiau pakelti ir kuo stipriau prispausti prie kietojo gomurio; 9.Iškišti platų liežuvį ir tvirtai prispausti prie viršutinės lūpos ją uždengiant. Stipriai pūsti orą. Virpėdama lūpa suvirpina ir liežuvį.

Visas nuoseklus kalbinių procesų vystymasis priklauso nuo bendrosios, o ypač nuo smulkiosios motorikos-rankų pirštų, riešo srities judesių treniravimo. Kuo didesnis vaiko judėjimo aktyvumas, tuo geriau vystosi jo kalba. Seniai nustatyta jog tarp miklių pirštukų ir sklandaus kalbėjimo yra ryšys.

SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMO PRATIMAI

  • Užmauti įvairių formų ir dydžių piramidžių žiedus, surinkti į dėžutes įvairaus dydžio akmenėlius, pupas, žirnius, kruopas, išdėlioti smulkią mozaiką.
  • Suverti karoliukus (pirmiausia stambesnius, vėliau vis smulkesnius).
  • Suverti ir surišti batų raišteliais tuščias siūlų rites.
  • Suvyti įvairaus storio siūlų kamuolius.
  • Surišti mazgus iš įvairaus ilgio ir storio virvučių.
  • Susegti įvairaus dydžio sagutes, kilpeles.
  • Susegti drabužių segtukus ant virvės. Paskaičiuoti, kiek prisegs per 30 sek., 1 min.
  • Rūšiuoti įvairią smulkiąmedžiagą žnyplėmis (akmenėlius, giles, kaštonus, sagas ir kt).
  • Mankštinti delnus, lipdant rutulėlius iš plastilino, vaško.
  • Daryti grandinėles, girliandas, „austi“ juostas iš spalvoto popieriaus.
  • Išdėlioti iš plastmasinių ar medinių pagaliukų ornamentus (pagal pateiktą pavyzdį).
  • Sudėlioti ant lentelių, išteptų plastilinu, įvairius ornamentus iš smulkių akmenėlių, kriauklių, sėklų ir t.t.
  • Sujungti skaičių ar raidę su atitinkančiais piešiniais.
  • Daryti modelius iš mozaikų, „Lego“ rinkinių.
  • Apibrėžti, apvedžioti įvairių dydžių ir formų daiktus (dubenėlius, plastmasines dėžutes). Iškirpti figūras.
  • Piešti ant didelio popieriaus lapų tiesų ir vingiuotą kelią. Vairuoti ant jo žaislinius automobilius.
  • Karpyti iš popieriaus, lipdyti, lankstyti (iš vielos, virvės, siūlo) raides, skaičius.
  • Parašyti vaiko vardą ant popieriaus didelėmis raidėmis. Leisti vaikui apvedžioti jas, o vėliau nukopijuoti.
  • Atpažinti iš įvairių medžiagų pagamintus žaisliukus („stebuklingas maišelis“).
  • Surasti porą (tokią pat) liečiant užmerktomis akimis (kiekvienos medžiagos po dvi skiauteles: švelni, slidi, šiurkšti, gruoblėta).
  • Sudėti savo vardą iš įvairių raidžių (medinių, popierinių, plastmasinių ir t.t).